neantmokančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neantmokančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neantmokantis, mot. g. neantmokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantmokąs, neantmokantis	neantmoką, neantmokantys	neantmokanti	neantmokančios	-	neantmoką
kilm.	neantmokančio	neantmokančių	neantmokančios	neantmokančių	-	-
naud.	neantmokančiam	neantmokantiems, neantmokantiem	neantmokančiai	neantmokančioms, neantmokančiom	-	-
gal.	neantmokantį	neantmokančius	neantmokančią	neantmokančias	-	-
įnag.	neantmokančiu	neantmokančiais	neantmokančia	neantmokančiomis	-	-
viet.	neantmokančiame, neantmokančiam	neantmokančiuose, neantmokančiuos	neantmokančioje, neantmokančioj	neantmokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantmokantysis	neantmokantieji	neantmokančioji	neantmokančiosios	-	-
kilm.	neantmokančiojo	neantmokančiųjų	neantmokančiosios	neantmokančiųjų	-	-
naud.	neantmokančiajam	neantmokantiesiems	neantmokančiajai	neantmokančiosioms	-	-
gal.	neantmokantįjį	neantmokančiuosius	neantmokančiąją	neantmokančiąsias	-	-
įnag.	neantmokančiuoju	neantmokančiaisiais	neantmokančiąja	neantmokančiosiomis	-	-
viet.	neantmokančiajame	neantmokančiuosiuose	neantmokančiojoje	neantmokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neantmokantis, mot. g. neantmokanti.
• Skiemenys: ne-ant-mo-kan-čiu

neantmokančiu (tarm.| žem.)

1. tas, kuris neantmoka

Etimologija

<= neantmokėti, neantmoka, neantmokėjo <= ne- + antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---