neantmokėtoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neantmokėtoms (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neantmokėtas, mot. g. neantmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantmokėtas	neantmokėti	neantmokėta	neantmokėtos	neantmokėta	-
kilm.	neantmokėto	neantmokėtų	neantmokėtos	neantmokėtų	-	-
naud.	neantmokėtam	neantmokėtiems	neantmokėtai	neantmokėtoms	-	-
gal.	neantmokėtą	neantmokėtus	neantmokėtą	neantmokėtas	-	-
įnag.	neantmokėtu	neantmokėtais	neantmokėta	neantmokėtomis	-	-
viet.	neantmokėtame	neantmokėtuose	neantmokėtoje	neantmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neantmokėtasis	neantmokėtieji	neantmokėtoji	neantmokėtosios	-	-
kilm.	neantmokėtojo	neantmokėtųjų	neantmokėtosios	neantmokėtųjų	-	-
naud.	neantmokėtajam	neantmokėtiesiems	neantmokėtajai	neantmokėtosioms	-	-
gal.	neantmokėtąjį	neantmokėtuosius	neantmokėtąją	neantmokėtąsias	-	-
įnag.	neantmokėtuoju	neantmokėtaisiais	neantmokėtąja	neantmokėtosiomis	-	-
viet.	neantmokėtajame	neantmokėtuosiuose	neantmokėtojoje	neantmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neantmokėtas, mot. g. neantmokėta.
• Skiemenys: ne-ant-mo-kė-toms

neantmokėtoms (tarm.| žem.)

1. ta, kurią neantmokėjo

Etimologija

<= neantmokėti, neantmoka, neantmokėjo <= ne- + antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---