neabejotus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neabejotus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neabejotas, mot. g. neabejota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neabejotas	neabejoti	neabejota	neabejotos	neabejota	-
kilm.	neabejoto	neabejotų	neabejotos	neabejotų	-	-
naud.	neabejotam	neabejotiems	neabejotai	neabejotoms	-	-
gal.	neabejotą	neabejotus	neabejotą	neabejotas	-	-
įnag.	neabejotu	neabejotais	neabejota	neabejotomis	-	-
viet.	neabejotame	neabejotuose	neabejotoje	neabejotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neabejotasis	neabejotieji	neabejotoji	neabejotosios	-	-
kilm.	neabejotojo	neabejotųjų	neabejotosios	neabejotųjų	-	-
naud.	neabejotajam	neabejotiesiems	neabejotajai	neabejotosioms	-	-
gal.	neabejotąjį	neabejotuosius	neabejotąją	neabejotąsias	-	-
įnag.	neabejotuoju	neabejotaisiais	neabejotąja	neabejotosiomis	-	-
viet.	neabejotajame	neabejotuosiuose	neabejotojoje	neabejotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neabejotas, mot. g. neabejota.

neabejotus

1. tas, kurį neabejojo

Etimologija

<= neabejoti, neabejoja, neabejojo

---