neabejotinu

Taip pat žr.: neabejotinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neabejotinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neabejotinas, mot. g. neabejotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neabejotinas	neabejotini	neabejotina	neabejotinos	neabejotina	-
kilm.	neabejotino	neabejotinų	neabejotinos	neabejotinų	-	-
naud.	neabejotinam	neabejotiniems	neabejotinai	neabejotinoms	-	-
gal.	neabejotiną	neabejotinus	neabejotiną	neabejotinas	-	-
įnag.	neabejotinu	neabejotinais	neabejotina	neabejotinomis	-	-
viet.	neabejotiname	neabejotinuose	neabejotinoje	neabejotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neabejotinasis	neabejotinieji	neabejotinoji	neabejotinosios	-	-
kilm.	neabejotinojo	neabejotinųjų	neabejotinosios	neabejotinųjų	-	-
naud.	neabejotinajam	neabejotiniesiems	neabejotinajai	neabejotinosioms	-	-
gal.	neabejotinąjį	neabejotinuosius	neabejotinąją	neabejotinąsias	-	-
įnag.	neabejotinuoju	neabejotinaisiais	neabejotinąja	neabejotinosiomis	-	-
viet.	neabejotinajame	neabejotinuosiuose	neabejotinojoje	neabejotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neabejotinas, mot. g. neabejotina.

neabejotinu

1. tas, dėl kurio reikia neabejoti

Etimologija

<= neabejoti, neabejoja, neabejojo

---