neabejojamu

Taip pat žr.: neabejojamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neabejojamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neabejojamas, mot. g. neabejojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neabejojamas	neabejojami	neabejojama	neabejojamos	neabejojama	-
kilm.	neabejojamo	neabejojamų	neabejojamos	neabejojamų	-	-
naud.	neabejojamam	neabejojamiems	neabejojamai	neabejojamoms	-	-
gal.	neabejojamą	neabejojamus	neabejojamą	neabejojamas	-	-
įnag.	neabejojamu	neabejojamais	neabejojama	neabejojamomis	-	-
viet.	neabejojamame	neabejojamuose	neabejojamoje	neabejojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neabejojamasis	neabejojamieji	neabejojamoji	neabejojamosios	-	-
kilm.	neabejojamojo	neabejojamųjų	neabejojamosios	neabejojamųjų	-	-
naud.	neabejojamajam	neabejojamiesiems	neabejojamajai	neabejojamosioms	-	-
gal.	neabejojamąjį	neabejojamuosius	neabejojamąją	neabejojamąsias	-	-
įnag.	neabejojamuoju	neabejojamaisiais	neabejojamąja	neabejojamosiomis	-	-
viet.	neabejojamajame	neabejojamuosiuose	neabejojamojoje	neabejojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neabejojamas, mot. g. neabejojama.

neabejojamu

1. tas, kurį neabejoja

Etimologija

<= neabejoti, neabejoja, neabejojo

---