nešima

Taip pat žr.: nešimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nešima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nešimas, mot. g. nešima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nešimas	nešimi	nešima	nešimos	nešima	-
kilm.	nešimo	nešimų	nešimos	nešimų	-	-
naud.	nešimam	nešimiems	nešimai	nešimoms	-	-
gal.	nešimą	nešimus	nešimą	nešimas	-	-
įnag.	nešimu	nešimais	nešima	nešimomis	-	-
viet.	nešimame	nešimuose	nešimoje	nešimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nešimasis	nešimieji	nešimoji	nešimosios	-	-
kilm.	nešimojo	nešimųjų	nešimosios	nešimųjų	-	-
naud.	nešimajam	nešimiesiems	nešimajai	nešimosioms	-	-
gal.	nešimąjį	nešimuosius	nešimąją	nešimąsias	-	-
įnag.	nešimuoju	nešimaisiais	nešimąja	nešimosiomis	-	-
viet.	nešimajame	nešimuosiuose	nešimojoje	nešimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nešimas.
• Skiemenys: ne-ši-ma

nešima

1. ta, kurią neš

Etimologija

<= nešti, neša, nešė

---