nešamu

Taip pat žr.: nešamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nešamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nešamas, mot. g. nešama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nešamas	nešami	nešama	nešamos	nešama	-
kilm.	nešamo	nešamų	nešamos	nešamų	-	-
naud.	nešamam	nešamiems	nešamai	nešamoms	-	-
gal.	nešamą	nešamus	nešamą	nešamas	-	-
įnag.	nešamu	nešamais	nešama	nešamomis	-	-
viet.	nešamame	nešamuose	nešamoje	nešamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nešamasis	nešamieji	nešamoji	nešamosios	-	-
kilm.	nešamojo	nešamųjų	nešamosios	nešamųjų	-	-
naud.	nešamajam	nešamiesiems	nešamajai	nešamosioms	-	-
gal.	nešamąjį	nešamuosius	nešamąją	nešamąsias	-	-
įnag.	nešamuoju	nešamaisiais	nešamąja	nešamosiomis	-	-
viet.	nešamajame	nešamuosiuose	nešamojoje	nešamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nešamas, mot. g. nešama.

nešamu

1. tas, kurį neša

Etimologija

<= nešti, neša, nešė

---