naikintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

naikintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. naikintas, mot. g. naikinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	naikintas	naikinti	naikinta	naikintos	naikinta	-
kilm.	naikinto	naikintų	naikintos	naikintų	-	-
naud.	naikintam	naikintiems	naikintai	naikintoms	-	-
gal.	naikintą	naikintus	naikintą	naikintas	-	-
įnag.	naikintu	naikintais	naikinta	naikintomis	-	-
viet.	naikintame	naikintuose	naikintoje	naikintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	naikintasis	naikintieji	naikintoji	naikintosios	-	-
kilm.	naikintojo	naikintųjų	naikintosios	naikintųjų	-	-
naud.	naikintajam	naikintiesiems	naikintajai	naikintosioms	-	-
gal.	naikintąjį	naikintuosius	naikintąją	naikintąsias	-	-
įnag.	naikintuoju	naikintaisiais	naikintąja	naikintosiomis	-	-
viet.	naikintajame	naikintuosiuose	naikintojoje	naikintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. naikintas, mot. g. naikinta.

naikintojo

1. tas, kurį naikino

Etimologija

<= naikinti, naikina, naikino

---