naikintino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

naikintino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. naikintinas, mot. g. naikintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	naikintinas	naikintini	naikintina	naikintinos	naikintina	-
kilm.	naikintino	naikintinų	naikintinos	naikintinų	-	-
naud.	naikintinam	naikintiniems	naikintinai	naikintinoms	-	-
gal.	naikintiną	naikintinus	naikintiną	naikintinas	-	-
įnag.	naikintinu	naikintinais	naikintina	naikintinomis	-	-
viet.	naikintiname	naikintinuose	naikintinoje	naikintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	naikintinasis	naikintinieji	naikintinoji	naikintinosios	-	-
kilm.	naikintinojo	naikintinųjų	naikintinosios	naikintinųjų	-	-
naud.	naikintinajam	naikintiniesiems	naikintinajai	naikintinosioms	-	-
gal.	naikintinąjį	naikintinuosius	naikintinąją	naikintinąsias	-	-
įnag.	naikintinuoju	naikintinaisiais	naikintinąja	naikintinosiomis	-	-
viet.	naikintinajame	naikintinuosiuose	naikintinojoje	naikintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. naikintinas, mot. g. naikintina.

naikintino

1. tas, dėl kurio reikia naikinti

Etimologija

<= naikinti, naikina, naikino

---