naikinsiančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

naikinsiančiųjų (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. naikinsiantis, mot. g. naikinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	naikinsiąs, naikinsiantis	naikinsią, naikinsiantys	naikinsianti	naikinsiančios	-	naikinsią
kilm.	naikinsiančio	naikinsiančių	naikinsiančios	naikinsiančių	-	-
naud.	naikinsiančiam	naikinsiantiems, naikinsiantiem	naikinsiančiai	naikinsiančioms, naikinsiančiom	-	-
gal.	naikinsiantį	naikinsiančius	naikinsiančią	naikinsiančias	-	-
įnag.	naikinsiančiu	naikinsiančiais	naikinsiančia	naikinsiančiomis	-	-
viet.	naikinsiančiame, naikinsiančiam	naikinsiančiuose, naikinsiančiuos	naikinsiančioje, naikinsiančioj	naikinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	naikinsiantysis	naikinsiantieji	naikinsiančioji	naikinsiančiosios	-	-
kilm.	naikinsiančiojo	naikinsiančiųjų	naikinsiančiosios	naikinsiančiųjų	-	-
naud.	naikinsiančiajam	naikinsiantiesiems	naikinsiančiajai	naikinsiančiosioms	-	-
gal.	naikinsiantįjį	naikinsiančiuosius	naikinsiančiąją	naikinsiančiąsias	-	-
įnag.	naikinsiančiuoju	naikinsiančiaisiais	naikinsiančiąja	naikinsiančiosiomis	-	-
viet.	naikinsiančiajame	naikinsiančiuosiuose	naikinsiančiojoje	naikinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. naikinsiantis, mot. g. naikinsianti.

naikinsiančiųjų

1. tas, kuris naikins

Etimologija

<= naikinti, naikina, naikino

---