nagrinėtinu

Taip pat žr.: nagrinėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nagrinėtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nagrinėtinas, mot. g. nagrinėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėtinas	nagrinėtini	nagrinėtina	nagrinėtinos	nagrinėtina	-
kilm.	nagrinėtino	nagrinėtinų	nagrinėtinos	nagrinėtinų	-	-
naud.	nagrinėtinam	nagrinėtiniems	nagrinėtinai	nagrinėtinoms	-	-
gal.	nagrinėtiną	nagrinėtinus	nagrinėtiną	nagrinėtinas	-	-
įnag.	nagrinėtinu	nagrinėtinais	nagrinėtina	nagrinėtinomis	-	-
viet.	nagrinėtiname	nagrinėtinuose	nagrinėtinoje	nagrinėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėtinasis	nagrinėtinieji	nagrinėtinoji	nagrinėtinosios	-	-
kilm.	nagrinėtinojo	nagrinėtinųjų	nagrinėtinosios	nagrinėtinųjų	-	-
naud.	nagrinėtinajam	nagrinėtiniesiems	nagrinėtinajai	nagrinėtinosioms	-	-
gal.	nagrinėtinąjį	nagrinėtinuosius	nagrinėtinąją	nagrinėtinąsias	-	-
įnag.	nagrinėtinuoju	nagrinėtinaisiais	nagrinėtinąja	nagrinėtinosiomis	-	-
viet.	nagrinėtinajame	nagrinėtinuosiuose	nagrinėtinojoje	nagrinėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nagrinėtinas, mot. g. nagrinėtina.

nagrinėtinu

1. tas, dėl kurio reikia nagrinėti

Etimologija

<= nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo

---