nagrinėtiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nagrinėtiems (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nagrinėtas, mot. g. nagrinėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėtas	nagrinėti	nagrinėta	nagrinėtos	nagrinėta	-
kilm.	nagrinėto	nagrinėtų	nagrinėtos	nagrinėtų	-	-
naud.	nagrinėtam	nagrinėtiems	nagrinėtai	nagrinėtoms	-	-
gal.	nagrinėtą	nagrinėtus	nagrinėtą	nagrinėtas	-	-
įnag.	nagrinėtu	nagrinėtais	nagrinėta	nagrinėtomis	-	-
viet.	nagrinėtame	nagrinėtuose	nagrinėtoje	nagrinėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėtasis	nagrinėtieji	nagrinėtoji	nagrinėtosios	-	-
kilm.	nagrinėtojo	nagrinėtųjų	nagrinėtosios	nagrinėtųjų	-	-
naud.	nagrinėtajam	nagrinėtiesiems	nagrinėtajai	nagrinėtosioms	-	-
gal.	nagrinėtąjį	nagrinėtuosius	nagrinėtąją	nagrinėtąsias	-	-
įnag.	nagrinėtuoju	nagrinėtaisiais	nagrinėtąja	nagrinėtosiomis	-	-
viet.	nagrinėtajame	nagrinėtuosiuose	nagrinėtojoje	nagrinėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nagrinėtas, mot. g. nagrinėta.

nagrinėtiems

1. tas, kurį nagrinėjo

Etimologija

<= nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo

---