nagrinėsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nagrinėsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nagrinėsimas, mot. g. nagrinėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėsimas	nagrinėsimi	nagrinėsima	nagrinėsimos	nagrinėsima	-
kilm.	nagrinėsimo	nagrinėsimų	nagrinėsimos	nagrinėsimų	-	-
naud.	nagrinėsimam	nagrinėsimiems	nagrinėsimai	nagrinėsimoms	-	-
gal.	nagrinėsimą	nagrinėsimus	nagrinėsimą	nagrinėsimas	-	-
įnag.	nagrinėsimu	nagrinėsimais	nagrinėsima	nagrinėsimomis	-	-
viet.	nagrinėsimame	nagrinėsimuose	nagrinėsimoje	nagrinėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėsimasis	nagrinėsimieji	nagrinėsimoji	nagrinėsimosios	-	-
kilm.	nagrinėsimojo	nagrinėsimųjų	nagrinėsimosios	nagrinėsimųjų	-	-
naud.	nagrinėsimajam	nagrinėsimiesiems	nagrinėsimajai	nagrinėsimosioms	-	-
gal.	nagrinėsimąjį	nagrinėsimuosius	nagrinėsimąją	nagrinėsimąsias	-	-
įnag.	nagrinėsimuoju	nagrinėsimaisiais	nagrinėsimąja	nagrinėsimosiomis	-	-
viet.	nagrinėsimajame	nagrinėsimuosiuose	nagrinėsimojoje	nagrinėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nagrinėsima.
• Skiemenys: nag-ri-nė-si-mas

nagrinėsimas

1. tas, kurį nagrinės

Etimologija

<= nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo

---