nagrinėsiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nagrinėsiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nagrinėsiantis, mot. g. nagrinėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėsiąs, nagrinėsiantis	nagrinėsią, nagrinėsiantys	nagrinėsianti	nagrinėsiančios	-	nagrinėsią
kilm.	nagrinėsiančio	nagrinėsiančių	nagrinėsiančios	nagrinėsiančių	-	-
naud.	nagrinėsiančiam	nagrinėsiantiems, nagrinėsiantiem	nagrinėsiančiai	nagrinėsiančioms, nagrinėsiančiom	-	-
gal.	nagrinėsiantį	nagrinėsiančius	nagrinėsiančią	nagrinėsiančias	-	-
įnag.	nagrinėsiančiu	nagrinėsiančiais	nagrinėsiančia	nagrinėsiančiomis	-	-
viet.	nagrinėsiančiame, nagrinėsiančiam	nagrinėsiančiuose, nagrinėsiančiuos	nagrinėsiančioje, nagrinėsiančioj	nagrinėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėsiantysis	nagrinėsiantieji	nagrinėsiančioji	nagrinėsiančiosios	-	-
kilm.	nagrinėsiančiojo	nagrinėsiančiųjų	nagrinėsiančiosios	nagrinėsiančiųjų	-	-
naud.	nagrinėsiančiajam	nagrinėsiantiesiems	nagrinėsiančiajai	nagrinėsiančiosioms	-	-
gal.	nagrinėsiantįjį	nagrinėsiančiuosius	nagrinėsiančiąją	nagrinėsiančiąsias	-	-
įnag.	nagrinėsiančiuoju	nagrinėsiančiaisiais	nagrinėsiančiąja	nagrinėsiančiosiomis	-	-
viet.	nagrinėsiančiajame	nagrinėsiančiuosiuose	nagrinėsiančiojoje	nagrinėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nagrinėsianti.
• Skiemenys: nag-ri-nė-sian-tis

nagrinėsiantis

1. tas, kuris nagrinės

Etimologija

<= nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo

---