nagrinėjančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nagrinėjančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nagrinėjantis, mot. g. nagrinėjanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėjąs, nagrinėjantis	nagrinėją, nagrinėjantys	nagrinėjanti	nagrinėjančios	-	nagrinėją
kilm.	nagrinėjančio	nagrinėjančių	nagrinėjančios	nagrinėjančių	-	-
naud.	nagrinėjančiam	nagrinėjantiems, nagrinėjantiem	nagrinėjančiai	nagrinėjančioms, nagrinėjančiom	-	-
gal.	nagrinėjantį	nagrinėjančius	nagrinėjančią	nagrinėjančias	-	-
įnag.	nagrinėjančiu	nagrinėjančiais	nagrinėjančia	nagrinėjančiomis	-	-
viet.	nagrinėjančiame, nagrinėjančiam	nagrinėjančiuose, nagrinėjančiuos	nagrinėjančioje, nagrinėjančioj	nagrinėjančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nagrinėjantysis	nagrinėjantieji	nagrinėjančioji	nagrinėjančiosios	-	-
kilm.	nagrinėjančiojo	nagrinėjančiųjų	nagrinėjančiosios	nagrinėjančiųjų	-	-
naud.	nagrinėjančiajam	nagrinėjantiesiems	nagrinėjančiajai	nagrinėjančiosioms	-	-
gal.	nagrinėjantįjį	nagrinėjančiuosius	nagrinėjančiąją	nagrinėjančiąsias	-	-
įnag.	nagrinėjančiuoju	nagrinėjančiaisiais	nagrinėjančiąja	nagrinėjančiosiomis	-	-
viet.	nagrinėjančiajame	nagrinėjančiuosiuose	nagrinėjančiojoje	nagrinėjančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nagrinėjantis, mot. g. nagrinėjanti.

nagrinėjančiuoju

1. tas, kuris nagrinėja

Etimologija

<= nagrinėti, nagrinėja, nagrinėjo

---