mygg

 Norvegų kalba

Uodas

Tarimas

TFA: [myɡː]

Norvegų kalba:

Daiktavardis

mygg (vyr. g.)

1. uodas ^(lt) (Vabzdžiai)

	Nežymimoji forma Ubestemt		Žymimoji forma Bestemt
	Vienaskaita Entall	Daugiskaita Flertall	Vienaskaita Entall	Daugiskaita Flertall
Vyriškoji. g. Hankjønn	en mygg	mygger	myggen	myggene
Moteriškoji g. Hunkjønn	-	-	-	-
Niekatroji g. Intetkjønn	-	-	-	-

Etimologija

Iš senovės skandinavų k. mý, iš germanų prokalbės *mugjō, *mują, *muwō („mašalas, uodas“), iš indoeuropiečių prokalbės *mū- („musė, uodas“), *mu-, *mew-. Palyginimui anglų k. midge, danų k. myg, islandų k. mý, švedų k. mygga, fryzų k. mich, nyderlandų k. mug, vokiečių žemaičių k. Mügge, vokiečių k. Mücke.

---