muštus

Taip pat žr.: muštųs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

muštus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. muštas, mot. g. mušta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	muštas	mušti	mušta	muštos	mušta	-
kilm.	mušto	muštų	muštos	muštų	-	-
naud.	muštam	muštiems	muštai	muštoms	-	-
gal.	muštą	muštus	muštą	muštas	-	-
įnag.	muštu	muštais	mušta	muštomis	-	-
viet.	muštame	muštuose	muštoje	muštose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	muštasis	muštieji	muštoji	muštosios	-	-
kilm.	muštojo	muštųjų	muštosios	muštųjų	-	-
naud.	muštajam	muštiesiems	muštajai	muštosioms	-	-
gal.	muštąjį	muštuosius	muštąją	muštąsias	-	-
įnag.	muštuoju	muštaisiais	muštąja	muštosiomis	-	-
viet.	muštajame	muštuosiuose	muštojoje	muštosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. muštas, mot. g. mušta.

muštus

1. tas, kurį mušė

Etimologija

<= mušti, muša, mušė

---