mušimu

Taip pat žr.: mušimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mušimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mušimas, mot. g. mušima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mušimas	mušimi	mušima	mušimos	mušima	-
kilm.	mušimo	mušimų	mušimos	mušimų	-	-
naud.	mušimam	mušimiems	mušimai	mušimoms	-	-
gal.	mušimą	mušimus	mušimą	mušimas	-	-
įnag.	mušimu	mušimais	mušima	mušimomis	-	-
viet.	mušimame	mušimuose	mušimoje	mušimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mušimasis	mušimieji	mušimoji	mušimosios	-	-
kilm.	mušimojo	mušimųjų	mušimosios	mušimųjų	-	-
naud.	mušimajam	mušimiesiems	mušimajai	mušimosioms	-	-
gal.	mušimąjį	mušimuosius	mušimąją	mušimąsias	-	-
įnag.	mušimuoju	mušimaisiais	mušimąja	mušimosiomis	-	-
viet.	mušimajame	mušimuosiuose	mušimojoje	mušimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mušimas, mot. g. mušima.

mušimu

1. tas, kurį muš

Etimologija

<= mušti, muša, mušė

---