mušianti

Taip pat žr.: mušiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mušianti (būs. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mušiantis, mot. g. mušianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mušiąs, mušiantis	mušią, mušiantys	mušianti	mušiančios	-	mušią
kilm.	mušiančio	mušiančių	mušiančios	mušiančių	-	-
naud.	mušiančiam	mušiantiems, mušiantiem	mušiančiai	mušiančioms, mušiančiom	-	-
gal.	mušiantį	mušiančius	mušiančią	mušiančias	-	-
įnag.	mušiančiu	mušiančiais	mušiančia	mušiančiomis	-	-
viet.	mušiančiame, mušiančiam	mušiančiuose, mušiančiuos	mušiančioje, mušiančioj	mušiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mušiantysis	mušiantieji	mušiančioji	mušiančiosios	-	-
kilm.	mušiančiojo	mušiančiųjų	mušiančiosios	mušiančiųjų	-	-
naud.	mušiančiajam	mušiantiesiems	mušiančiajai	mušiančiosioms	-	-
gal.	mušiantįjį	mušiančiuosius	mušiančiąją	mušiančiąsias	-	-
įnag.	mušiančiuoju	mušiančiaisiais	mušiančiąja	mušiančiosiomis	-	-
viet.	mušiančiajame	mušiančiuosiuose	mušiančiojoje	mušiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mušiantis.
• Skiemenys: mu-šian-ti

mušianti

1. ta, kuri muš

Etimologija

<= mušti, muša, mušė

---