mušamu

Taip pat žr.: mušamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mušamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mušamas, mot. g. mušama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mušamas	mušami	mušama	mušamos	mušama	-
kilm.	mušamo	mušamų	mušamos	mušamų	-	-
naud.	mušamam	mušamiems	mušamai	mušamoms	-	-
gal.	mušamą	mušamus	mušamą	mušamas	-	-
įnag.	mušamu	mušamais	mušama	mušamomis	-	-
viet.	mušamame	mušamuose	mušamoje	mušamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mušamasis	mušamieji	mušamoji	mušamosios	-	-
kilm.	mušamojo	mušamųjų	mušamosios	mušamųjų	-	-
naud.	mušamajam	mušamiesiems	mušamajai	mušamosioms	-	-
gal.	mušamąjį	mušamuosius	mušamąją	mušamąsias	-	-
įnag.	mušamuoju	mušamaisiais	mušamąja	mušamosiomis	-	-
viet.	mušamajame	mušamuosiuose	mušamojoje	mušamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mušamas, mot. g. mušama.

mušamu

1. tas, kurį muša

Etimologija

<= mušti, muša, mušė

---