molėtietis

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

molėtietis (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: molėtietis
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	molėtietis	molėtiečiai
kilm.	molėtiečio	molėtiečių
naud.	molėtiečiui	molėtiečiams
gal.	molėtietį	molėtiečius
įnag.	molėtiečiu	molėtiečiais
viet.	molėtietyje	molėtiečiuose
šauksm.	molėtieti	molėtiečiai

• Molėtų ar jo rajono gyventojas, vyras arba žmonės kilę iš Molėtų.

Taip pat žr., molėtietė (molėtiškė) - Molėtų gyventoja.

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Molėtų pavadinimo.

Vertimai

  molėtietis: Molėtų gyventojas arba kilęs iš jos