mokančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mokančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mokantis, mot. g. mokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokąs, mokantis	moką, mokantys	mokanti	mokančios	-	moką
kilm.	mokančio	mokančių	mokančios	mokančių	-	-
naud.	mokančiam	mokantiems, mokantiem	mokančiai	mokančioms, mokančiom	-	-
gal.	mokantį	mokančius	mokančią	mokančias	-	-
įnag.	mokančiu	mokančiais	mokančia	mokančiomis	-	-
viet.	mokančiame, mokančiam	mokančiuose, mokančiuos	mokančioje, mokančioj	mokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokantysis	mokantieji	mokančioji	mokančiosios	-	-
kilm.	mokančiojo	mokančiųjų	mokančiosios	mokančiųjų	-	-
naud.	mokančiajam	mokantiesiems	mokančiajai	mokančiosioms	-	-
gal.	mokantįjį	mokančiuosius	mokančiąją	mokančiąsias	-	-
įnag.	mokančiuoju	mokančiaisiais	mokančiąja	mokančiosiomis	-	-
viet.	mokančiajame	mokančiuosiuose	mokančiojoje	mokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mokantis, mot. g. mokanti.
• Skiemenys: mo-kan-čiu

mokančiu

1. tas, kuris moka

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

---