mokėtinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mokėtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mokėtinas, mot. g. mokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėtinas	mokėtini	mokėtina	mokėtinos	mokėtina	-
kilm.	mokėtino	mokėtinų	mokėtinos	mokėtinų	-	-
naud.	mokėtinam	mokėtiniems	mokėtinai	mokėtinoms	-	-
gal.	mokėtiną	mokėtinus	mokėtiną	mokėtinas	-	-
įnag.	mokėtinu	mokėtinais	mokėtina	mokėtinomis	-	-
viet.	mokėtiname	mokėtinuose	mokėtinoje	mokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėtinasis	mokėtinieji	mokėtinoji	mokėtinosios	-	-
kilm.	mokėtinojo	mokėtinųjų	mokėtinosios	mokėtinųjų	-	-
naud.	mokėtinajam	mokėtiniesiems	mokėtinajai	mokėtinosioms	-	-
gal.	mokėtinąjį	mokėtinuosius	mokėtinąją	mokėtinąsias	-	-
įnag.	mokėtinuoju	mokėtinaisiais	mokėtinąja	mokėtinosiomis	-	-
viet.	mokėtinajame	mokėtinuosiuose	mokėtinojoje	mokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mokėtinas, mot. g. mokėtina.
• Skiemenys: mo-kė-ti-nu

mokėtinu

1. tas, dėl kurio reikia mokėti

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

---