mokėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mokėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mokėsimas, mot. g. mokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėsimas	mokėsimi	mokėsima	mokėsimos	mokėsima	-
kilm.	mokėsimo	mokėsimų	mokėsimos	mokėsimų	-	-
naud.	mokėsimam	mokėsimiems	mokėsimai	mokėsimoms	-	-
gal.	mokėsimą	mokėsimus	mokėsimą	mokėsimas	-	-
įnag.	mokėsimu	mokėsimais	mokėsima	mokėsimomis	-	-
viet.	mokėsimame	mokėsimuose	mokėsimoje	mokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėsimasis	mokėsimieji	mokėsimoji	mokėsimosios	-	-
kilm.	mokėsimojo	mokėsimųjų	mokėsimosios	mokėsimųjų	-	-
naud.	mokėsimajam	mokėsimiesiems	mokėsimajai	mokėsimosioms	-	-
gal.	mokėsimąjį	mokėsimuosius	mokėsimąją	mokėsimąsias	-	-
įnag.	mokėsimuoju	mokėsimaisiais	mokėsimąja	mokėsimosiomis	-	-
viet.	mokėsimajame	mokėsimuosiuose	mokėsimojoje	mokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mokėsimas.
• Skiemenys: mo-kė-si-ma

mokėsima

1. ta, kurią mokės

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    mokėsima: bendrai

nemokėsima (lt)

Vertimai

  mokėsima: bendrai

---