mokėsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mokėsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mokėsiantis, mot. g. mokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėsiąs, mokėsiantis	mokėsią, mokėsiantys	mokėsianti	mokėsiančios	-	mokėsią
kilm.	mokėsiančio	mokėsiančių	mokėsiančios	mokėsiančių	-	-
naud.	mokėsiančiam	mokėsiantiems, mokėsiantiem	mokėsiančiai	mokėsiančioms, mokėsiančiom	-	-
gal.	mokėsiantį	mokėsiančius	mokėsiančią	mokėsiančias	-	-
įnag.	mokėsiančiu	mokėsiančiais	mokėsiančia	mokėsiančiomis	-	-
viet.	mokėsiančiame, mokėsiančiam	mokėsiančiuose, mokėsiančiuos	mokėsiančioje, mokėsiančioj	mokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėsiantysis	mokėsiantieji	mokėsiančioji	mokėsiančiosios	-	-
kilm.	mokėsiančiojo	mokėsiančiųjų	mokėsiančiosios	mokėsiančiųjų	-	-
naud.	mokėsiančiajam	mokėsiantiesiems	mokėsiančiajai	mokėsiančiosioms	-	-
gal.	mokėsiantįjį	mokėsiančiuosius	mokėsiančiąją	mokėsiančiąsias	-	-
įnag.	mokėsiančiuoju	mokėsiančiaisiais	mokėsiančiąja	mokėsiančiosiomis	-	-
viet.	mokėsiančiajame	mokėsiančiuosiuose	mokėsiančiojoje	mokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mokėsiantis, mot. g. mokėsianti.
• Skiemenys: mo-kė-sian-čiu

mokėsiančiu

1. tas, kuris mokės

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

---