mokėjusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mokėjusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mokėjęs, mot. g. mokėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėjęs	mokėję	mokėjusi, mokėjus	mokėjusios	-	mokėję
kilm.	mokėjusio	mokėjusių	mokėjusios	mokėjusių	-	-
naud.	mokėjusiam	mokėjusiems	mokėjusiai	mokėjusioms	-	-
gal.	mokėjusį	mokėjusius	mokėjusią	mokėjusias	-	-
įnag.	mokėjusiu	mokėjusiais	mokėjusia	mokėjusiomis	-	-
viet.	mokėjusiame	mokėjusiuose	mokėjusioje	mokėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėjusysis	mokėjusieji	mokėjusioji	mokėjusiosios	-	-
kilm.	mokėjusiojo	mokėjusiųjų	mokėjusiosios	mokėjusiųjų	-	-
naud.	mokėjusiajam	mokėjusiesiems	mokėjusiajai	mokėjusiosioms	-	-
gal.	mokėjusįjį	mokėjusiuosius	mokėjusiąją	mokėjusiąsias	-	-
įnag.	mokėjusiuoju	mokėjusiaisiais	mokėjusiąja	mokėjusiosiomis	-	-
viet.	mokėjusiajame	mokėjusiuosiuose	mokėjusiojoje	mokėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mokėjęs, mot. g. mokėjusi.
• Skiemenys: mo-kė-ju-sius

mokėjusius

1. tas, kuris mokėjo

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

---