mokėdavusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mokėdavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mokėdavęs, mot. g. mokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėdavęs	mokėdavę	mokėdavusi, mokėdavus	mokėdavusios	-	mokėdavę
kilm.	mokėdavusio	mokėdavusių	mokėdavusios	mokėdavusių	-	-
naud.	mokėdavusiam	mokėdavusiems	mokėdavusiai	mokėdavusioms	-	-
gal.	mokėdavusį	mokėdavusius	mokėdavusią	mokėdavusias	-	-
įnag.	mokėdavusiu	mokėdavusiais	mokėdavusia	mokėdavusiomis	-	-
viet.	mokėdavusiame	mokėdavusiuose	mokėdavusioje	mokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokėdavusysis	mokėdavusieji	mokėdavusioji	mokėdavusiosios	-	-
kilm.	mokėdavusiojo	mokėdavusiųjų	mokėdavusiosios	mokėdavusiųjų	-	-
naud.	mokėdavusiajam	mokėdavusiesiems	mokėdavusiajai	mokėdavusiosioms	-	-
gal.	mokėdavusįjį	mokėdavusiuosius	mokėdavusiąją	mokėdavusiąsias	-	-
įnag.	mokėdavusiuoju	mokėdavusiaisiais	mokėdavusiąja	mokėdavusiosiomis	-	-
viet.	mokėdavusiajame	mokėdavusiuosiuose	mokėdavusiojoje	mokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mokėdavęs, mot. g. mokėdavusi.
• Skiemenys: mo-kė-da-vu-siu

mokėdavusiu

1. tas, kuris mokėdavo

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

---