mirkčiotam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mirkčiotam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mirkčiotas, mot. g. mirkčiota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiotas	mirkčioti	mirkčiota	mirkčiotos	mirkčiota	-
kilm.	mirkčioto	mirkčiotų	mirkčiotos	mirkčiotų	-	-
naud.	mirkčiotam	mirkčiotiems	mirkčiotai	mirkčiotoms	-	-
gal.	mirkčiotą	mirkčiotus	mirkčiotą	mirkčiotas	-	-
įnag.	mirkčiotu	mirkčiotais	mirkčiota	mirkčiotomis	-	-
viet.	mirkčiotame	mirkčiotuose	mirkčiotoje	mirkčiotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiotasis	mirkčiotieji	mirkčiotoji	mirkčiotosios	-	-
kilm.	mirkčiotojo	mirkčiotųjų	mirkčiotosios	mirkčiotųjų	-	-
naud.	mirkčiotajam	mirkčiotiesiems	mirkčiotajai	mirkčiotosioms	-	-
gal.	mirkčiotąjį	mirkčiotuosius	mirkčiotąją	mirkčiotąsias	-	-
įnag.	mirkčiotuoju	mirkčiotaisiais	mirkčiotąja	mirkčiotosiomis	-	-
viet.	mirkčiotajame	mirkčiotuosiuose	mirkčiotojoje	mirkčiotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mirkčiotas, mot. g. mirkčiota.

mirkčiotam

1. tas, kurį mirkčiojo

Etimologija

<= mirkčioti, mirkčioja, mirkčiojo

---