mirkčiojamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mirkčiojamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mirkčiojamas, mot. g. mirkčiojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiojamas	mirkčiojami	mirkčiojama	mirkčiojamos	mirkčiojama	-
kilm.	mirkčiojamo	mirkčiojamų	mirkčiojamos	mirkčiojamų	-	-
naud.	mirkčiojamam	mirkčiojamiems	mirkčiojamai	mirkčiojamoms	-	-
gal.	mirkčiojamą	mirkčiojamus	mirkčiojamą	mirkčiojamas	-	-
įnag.	mirkčiojamu	mirkčiojamais	mirkčiojama	mirkčiojamomis	-	-
viet.	mirkčiojamame	mirkčiojamuose	mirkčiojamoje	mirkčiojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiojamasis	mirkčiojamieji	mirkčiojamoji	mirkčiojamosios	-	-
kilm.	mirkčiojamojo	mirkčiojamųjų	mirkčiojamosios	mirkčiojamųjų	-	-
naud.	mirkčiojamajam	mirkčiojamiesiems	mirkčiojamajai	mirkčiojamosioms	-	-
gal.	mirkčiojamąjį	mirkčiojamuosius	mirkčiojamąją	mirkčiojamąsias	-	-
įnag.	mirkčiojamuoju	mirkčiojamaisiais	mirkčiojamąja	mirkčiojamosiomis	-	-
viet.	mirkčiojamajame	mirkčiojamuosiuose	mirkčiojamojoje	mirkčiojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mirkčiojamas, mot. g. mirkčiojama.

mirkčiojamųjų

1. tas, kurį mirkčioja

Etimologija

<= mirkčioti, mirkčioja, mirkčiojo

---