mingamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mingamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mingamas, mot. g. mingama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mingamas	mingami	mingama	mingamos	mingama	-
kilm.	mingamo	mingamų	mingamos	mingamų	-	-
naud.	mingamam	mingamiems	mingamai	mingamoms	-	-
gal.	mingamą	mingamus	mingamą	mingamas	-	-
įnag.	mingamu	mingamais	mingama	mingamomis	-	-
viet.	mingamame	mingamuose	mingamoje	mingamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mingamasis	mingamieji	mingamoji	mingamosios	-	-
kilm.	mingamojo	mingamųjų	mingamosios	mingamųjų	-	-
naud.	mingamajam	mingamiesiems	mingamajai	mingamosioms	-	-
gal.	mingamąjį	mingamuosius	mingamąją	mingamąsias	-	-
įnag.	mingamuoju	mingamaisiais	mingamąja	mingamosiomis	-	-
viet.	mingamajame	mingamuosiuose	mingamojoje	mingamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mingamas, mot. g. mingama.
• Skiemenys: min-ga-mu

mingamu

1. tas, kurį minga

Etimologija

<= migti, minga, migo

---