migę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

migę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. migęs, mot. g. migusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	migęs	migę	migusi, migus	migusios	-	migę
kilm.	migusio	migusių	migusios	migusių	-	-
naud.	migusiam	migusiems	migusiai	migusioms	-	-
gal.	migusį	migusius	migusią	migusias	-	-
įnag.	migusiu	migusiais	migusia	migusiomis	-	-
viet.	migusiame	migusiuose	migusioje	migusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	migusysis	migusieji	migusioji	migusiosios	-	-
kilm.	migusiojo	migusiųjų	migusiosios	migusiųjų	-	-
naud.	migusiajam	migusiesiems	migusiajai	migusiosioms	-	-
gal.	migusįjį	migusiuosius	migusiąją	migusiąsias	-	-
įnag.	migusiuoju	migusiaisiais	migusiąja	migusiosiomis	-	-
viet.	migusiajame	migusiuosiuose	migusiojoje	migusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. migęs, mot. g. migusi.
• Skiemenys: mi-gę

migę

1. tas, kuris migo

Etimologija

<= migti, minga, migo

---