metančiu

Taip pat žr.: metančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

metančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. metantis, mot. g. metanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	metąs, metantis	metą, metantys	metanti	metančios	-	metą
kilm.	metančio	metančių	metančios	metančių	-	-
naud.	metančiam	metantiems, metantiem	metančiai	metančioms, metančiom	-	-
gal.	metantį	metančius	metančią	metančias	-	-
įnag.	metančiu	metančiais	metančia	metančiomis	-	-
viet.	metančiame, metančiam	metančiuose, metančiuos	metančioje, metančioj	metančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	metantysis	metantieji	metančioji	metančiosios	-	-
kilm.	metančiojo	metančiųjų	metančiosios	metančiųjų	-	-
naud.	metančiajam	metantiesiems	metančiajai	metančiosioms	-	-
gal.	metantįjį	metančiuosius	metančiąją	metančiąsias	-	-
įnag.	metančiuoju	metančiaisiais	metančiąja	metančiosiomis	-	-
viet.	metančiajame	metančiuosiuose	metančiojoje	metančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. metantis, mot. g. metanti.

metančiu

1. tas, kuris meta

Etimologija

<= mesti, meta, metė

---