mestinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mestinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mestinas, mot. g. mestina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mestinas	mestini	mestina	mestinos	mestina	-
kilm.	mestino	mestinų	mestinos	mestinų	-	-
naud.	mestinam	mestiniems	mestinai	mestinoms	-	-
gal.	mestiną	mestinus	mestiną	mestinas	-	-
įnag.	mestinu	mestinais	mestina	mestinomis	-	-
viet.	mestiname	mestinuose	mestinoje	mestinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mestinasis	mestinieji	mestinoji	mestinosios	-	-
kilm.	mestinojo	mestinųjų	mestinosios	mestinųjų	-	-
naud.	mestinajam	mestiniesiems	mestinajai	mestinosioms	-	-
gal.	mestinąjį	mestinuosius	mestinąją	mestinąsias	-	-
įnag.	mestinuoju	mestinaisiais	mestinąja	mestinosiomis	-	-
viet.	mestinajame	mestinuosiuose	mestinojoje	mestinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mestinas, mot. g. mestina.

mestinus

1. tas, dėl kurio reikia mesti

Etimologija

<= mesti, meta, metė

---