menkintinu

Taip pat žr.: menkintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

menkintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. menkintinas, mot. g. menkintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkintinas	menkintini	menkintina	menkintinos	menkintina	-
kilm.	menkintino	menkintinų	menkintinos	menkintinų	-	-
naud.	menkintinam	menkintiniems	menkintinai	menkintinoms	-	-
gal.	menkintiną	menkintinus	menkintiną	menkintinas	-	-
įnag.	menkintinu	menkintinais	menkintina	menkintinomis	-	-
viet.	menkintiname	menkintinuose	menkintinoje	menkintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkintinasis	menkintinieji	menkintinoji	menkintinosios	-	-
kilm.	menkintinojo	menkintinųjų	menkintinosios	menkintinųjų	-	-
naud.	menkintinajam	menkintiniesiems	menkintinajai	menkintinosioms	-	-
gal.	menkintinąjį	menkintinuosius	menkintinąją	menkintinąsias	-	-
įnag.	menkintinuoju	menkintinaisiais	menkintinąja	menkintinosiomis	-	-
viet.	menkintinajame	menkintinuosiuose	menkintinojoje	menkintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. menkintinas, mot. g. menkintina.

menkintinu

1. tas, dėl kurio reikia menkinti

Etimologija

<= menkinti, menkina, menkino

---