menkinsimu

Taip pat žr.: menkinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

menkinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. menkinsimas, mot. g. menkinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkinsimas	menkinsimi	menkinsima	menkinsimos	menkinsima	-
kilm.	menkinsimo	menkinsimų	menkinsimos	menkinsimų	-	-
naud.	menkinsimam	menkinsimiems	menkinsimai	menkinsimoms	-	-
gal.	menkinsimą	menkinsimus	menkinsimą	menkinsimas	-	-
įnag.	menkinsimu	menkinsimais	menkinsima	menkinsimomis	-	-
viet.	menkinsimame	menkinsimuose	menkinsimoje	menkinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkinsimasis	menkinsimieji	menkinsimoji	menkinsimosios	-	-
kilm.	menkinsimojo	menkinsimųjų	menkinsimosios	menkinsimųjų	-	-
naud.	menkinsimajam	menkinsimiesiems	menkinsimajai	menkinsimosioms	-	-
gal.	menkinsimąjį	menkinsimuosius	menkinsimąją	menkinsimąsias	-	-
įnag.	menkinsimuoju	menkinsimaisiais	menkinsimąja	menkinsimosiomis	-	-
viet.	menkinsimajame	menkinsimuosiuose	menkinsimojoje	menkinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. menkinsimas, mot. g. menkinsima.

menkinsimu

1. tas, kurį menkins

Etimologija

<= menkinti, menkina, menkino

---