menkinsiančiu

Taip pat žr.: menkinsiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

menkinsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. menkinsiantis, mot. g. menkinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkinsiąs, menkinsiantis	menkinsią, menkinsiantys	menkinsianti	menkinsiančios	-	menkinsią
kilm.	menkinsiančio	menkinsiančių	menkinsiančios	menkinsiančių	-	-
naud.	menkinsiančiam	menkinsiantiems, menkinsiantiem	menkinsiančiai	menkinsiančioms, menkinsiančiom	-	-
gal.	menkinsiantį	menkinsiančius	menkinsiančią	menkinsiančias	-	-
įnag.	menkinsiančiu	menkinsiančiais	menkinsiančia	menkinsiančiomis	-	-
viet.	menkinsiančiame, menkinsiančiam	menkinsiančiuose, menkinsiančiuos	menkinsiančioje, menkinsiančioj	menkinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkinsiantysis	menkinsiantieji	menkinsiančioji	menkinsiančiosios	-	-
kilm.	menkinsiančiojo	menkinsiančiųjų	menkinsiančiosios	menkinsiančiųjų	-	-
naud.	menkinsiančiajam	menkinsiantiesiems	menkinsiančiajai	menkinsiančiosioms	-	-
gal.	menkinsiantįjį	menkinsiančiuosius	menkinsiančiąją	menkinsiančiąsias	-	-
įnag.	menkinsiančiuoju	menkinsiančiaisiais	menkinsiančiąja	menkinsiančiosiomis	-	-
viet.	menkinsiančiajame	menkinsiančiuosiuose	menkinsiančiojoje	menkinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. menkinsiantis, mot. g. menkinsianti.

menkinsiančiu

1. tas, kuris menkins

Etimologija

<= menkinti, menkina, menkino

---