menkindavusiu

Taip pat žr.: menkindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

menkindavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. menkindavęs, mot. g. menkindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkindavęs	menkindavę	menkindavusi, menkindavus	menkindavusios	-	menkindavę
kilm.	menkindavusio	menkindavusių	menkindavusios	menkindavusių	-	-
naud.	menkindavusiam	menkindavusiems	menkindavusiai	menkindavusioms	-	-
gal.	menkindavusį	menkindavusius	menkindavusią	menkindavusias	-	-
įnag.	menkindavusiu	menkindavusiais	menkindavusia	menkindavusiomis	-	-
viet.	menkindavusiame	menkindavusiuose	menkindavusioje	menkindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkindavusysis	menkindavusieji	menkindavusioji	menkindavusiosios	-	-
kilm.	menkindavusiojo	menkindavusiųjų	menkindavusiosios	menkindavusiųjų	-	-
naud.	menkindavusiajam	menkindavusiesiems	menkindavusiajai	menkindavusiosioms	-	-
gal.	menkindavusįjį	menkindavusiuosius	menkindavusiąją	menkindavusiąsias	-	-
įnag.	menkindavusiuoju	menkindavusiaisiais	menkindavusiąja	menkindavusiosiomis	-	-
viet.	menkindavusiajame	menkindavusiuosiuose	menkindavusiojoje	menkindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. menkindavęs, mot. g. menkindavusi.

menkindavusiu

1. tas, kuris menkindavo

Etimologija

<= menkinti, menkina, menkino

---