melžtoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

melžtoms (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. melžtas, mot. g. melžta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	melžtas	melžti	melžta	melžtos	melžta	-
kilm.	melžto	melžtų	melžtos	melžtų	-	-
naud.	melžtam	melžtiems	melžtai	melžtoms	-	-
gal.	melžtą	melžtus	melžtą	melžtas	-	-
įnag.	melžtu	melžtais	melžta	melžtomis	-	-
viet.	melžtame	melžtuose	melžtoje	melžtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	melžtasis	melžtieji	melžtoji	melžtosios	-	-
kilm.	melžtojo	melžtųjų	melžtosios	melžtųjų	-	-
naud.	melžtajam	melžtiesiems	melžtajai	melžtosioms	-	-
gal.	melžtąjį	melžtuosius	melžtąją	melžtąsias	-	-
įnag.	melžtuoju	melžtaisiais	melžtąja	melžtosiomis	-	-
viet.	melžtajame	melžtuosiuose	melžtojoje	melžtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. melžtas, mot. g. melžta.

Etimologija

<= melžti, melžia, melžė

---