melžiamam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

melžiamam (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. melžiamas, mot. g. melžiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	melžiamas	melžiami	melžiama	melžiamos	melžiama	-
kilm.	melžiamo	melžiamų	melžiamos	melžiamų	-	-
naud.	melžiamam	melžiamiems	melžiamai	melžiamoms	-	-
gal.	melžiamą	melžiamus	melžiamą	melžiamas	-	-
įnag.	melžiamu	melžiamais	melžiama	melžiamomis	-	-
viet.	melžiamame	melžiamuose	melžiamoje	melžiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	melžiamasis	melžiamieji	melžiamoji	melžiamosios	-	-
kilm.	melžiamojo	melžiamųjų	melžiamosios	melžiamųjų	-	-
naud.	melžiamajam	melžiamiesiems	melžiamajai	melžiamosioms	-	-
gal.	melžiamąjį	melžiamuosius	melžiamąją	melžiamąsias	-	-
įnag.	melžiamuoju	melžiamaisiais	melžiamąja	melžiamosiomis	-	-
viet.	melžiamajame	melžiamuosiuose	melžiamojoje	melžiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. melžiamas, mot. g. melžiama.

Etimologija

<= melžti, melžia, melžė

---