melšimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

melšimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. melšimas, mot. g. melšima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	melšimas	melšimi	melšima	melšimos	melšima	-
kilm.	melšimo	melšimų	melšimos	melšimų	-	-
naud.	melšimam	melšimiems	melšimai	melšimoms	-	-
gal.	melšimą	melšimus	melšimą	melšimas	-	-
įnag.	melšimu	melšimais	melšima	melšimomis	-	-
viet.	melšimame	melšimuose	melšimoje	melšimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	melšimasis	melšimieji	melšimoji	melšimosios	-	-
kilm.	melšimojo	melšimųjų	melšimosios	melšimųjų	-	-
naud.	melšimajam	melšimiesiems	melšimajai	melšimosioms	-	-
gal.	melšimąjį	melšimuosius	melšimąją	melšimąsias	-	-
įnag.	melšimuoju	melšimaisiais	melšimąja	melšimosiomis	-	-
viet.	melšimajame	melšimuosiuose	melšimojoje	melšimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. melšima.
• Skiemenys: mel-ši-mas

melšimas

1. tas, kurį melš

Etimologija

<= melžti, melžia, melžė

---