matoma

Taip pat žr.: matomą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

matoma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. matomas, mot. g. matoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	matomas	matomi	matoma	matomos	matoma	-
kilm.	matomo	matomų	matomos	matomų	-	-
naud.	matomam	matomiems	matomai	matomoms	-	-
gal.	matomą	matomus	matomą	matomas	-	-
įnag.	matomu	matomais	matoma	matomomis	-	-
viet.	matomame	matomuose	matomoje	matomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	matomasis	matomieji	matomoji	matomosios	-	-
kilm.	matomojo	matomųjų	matomosios	matomųjų	-	-
naud.	matomajam	matomiesiems	matomajai	matomosioms	-	-
gal.	matomąjį	matomuosius	matomąją	matomąsias	-	-
įnag.	matomuoju	matomaisiais	matomąja	matomosiomis	-	-
viet.	matomajame	matomuosiuose	matomojoje	matomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. matomas.
• Skiemenys: ma-to-ma

matoma

1. ta, kurią mato

Etimologija

<= matyti, mato, matė

---