manančius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

manančius (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. manantis, mot. g. mananti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	manąs, manantis	maną, manantys	mananti	manančios	-	maną
kilm.	manančio	manančių	manančios	manančių	-	-
naud.	manančiam	manantiems, manantiem	manančiai	manančioms, manančiom	-	-
gal.	manantį	manančius	manančią	manančias	-	-
įnag.	manančiu	manančiais	manančia	manančiomis	-	-
viet.	manančiame, manančiam	manančiuose, manančiuos	manančioje, manančioj	manančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	manantysis	manantieji	manančioji	manančiosios	-	-
kilm.	manančiojo	manančiųjų	manančiosios	manančiųjų	-	-
naud.	manančiajam	manantiesiems	manančiajai	manančiosioms	-	-
gal.	manantįjį	manančiuosius	manančiąją	manančiąsias	-	-
įnag.	manančiuoju	manančiaisiais	manančiąja	manančiosiomis	-	-
viet.	manančiajame	manančiuosiuose	manančiojoje	manančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. manantis, mot. g. mananti.

manančius

1. tas, kuris mano

Etimologija

<= manyti, mano, manė

---