maldautinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

maldautinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. maldautinas, mot. g. maldautina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	maldautinas	maldautini	maldautina	maldautinos	maldautina	-
kilm.	maldautino	maldautinų	maldautinos	maldautinų	-	-
naud.	maldautinam	maldautiniems	maldautinai	maldautinoms	-	-
gal.	maldautiną	maldautinus	maldautiną	maldautinas	-	-
įnag.	maldautinu	maldautinais	maldautina	maldautinomis	-	-
viet.	maldautiname	maldautinuose	maldautinoje	maldautinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	maldautinasis	maldautinieji	maldautinoji	maldautinosios	-	-
kilm.	maldautinojo	maldautinųjų	maldautinosios	maldautinųjų	-	-
naud.	maldautinajam	maldautiniesiems	maldautinajai	maldautinosioms	-	-
gal.	maldautinąjį	maldautinuosius	maldautinąją	maldautinąsias	-	-
įnag.	maldautinuoju	maldautinaisiais	maldautinąja	maldautinosiomis	-	-
viet.	maldautinajame	maldautinuosiuose	maldautinojoje	maldautinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. maldautinas, mot. g. maldautina.

maldautinųjų

1. tas, dėl kurio reikia maldauti

Etimologija

<= maldauti, maldauja, maldavo

---