maldauta

Taip pat žr.: maldautą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

maldauta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. maldautas, mot. g. maldauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	maldautas	maldauti	maldauta	maldautos	maldauta	-
kilm.	maldauto	maldautų	maldautos	maldautų	-	-
naud.	maldautam	maldautiems	maldautai	maldautoms	-	-
gal.	maldautą	maldautus	maldautą	maldautas	-	-
įnag.	maldautu	maldautais	maldauta	maldautomis	-	-
viet.	maldautame	maldautuose	maldautoje	maldautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	maldautasis	maldautieji	maldautoji	maldautosios	-	-
kilm.	maldautojo	maldautųjų	maldautosios	maldautųjų	-	-
naud.	maldautajam	maldautiesiems	maldautajai	maldautosioms	-	-
gal.	maldautąjį	maldautuosius	maldautąją	maldautąsias	-	-
įnag.	maldautuoju	maldautaisiais	maldautąja	maldautosiomis	-	-
viet.	maldautajame	maldautuosiuose	maldautojoje	maldautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. maldautas.
• Skiemenys: mal-dau-ta

maldauta

1. ta, kurią maldavo

Etimologija

<= maldauti, maldauja, maldavo

---