mažintus

Taip pat žr.: mažintųs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mažintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mažintas, mot. g. mažinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mažintas	mažinti	mažinta	mažintos	mažinta	-
kilm.	mažinto	mažintų	mažintos	mažintų	-	-
naud.	mažintam	mažintiems	mažintai	mažintoms	-	-
gal.	mažintą	mažintus	mažintą	mažintas	-	-
įnag.	mažintu	mažintais	mažinta	mažintomis	-	-
viet.	mažintame	mažintuose	mažintoje	mažintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mažintasis	mažintieji	mažintoji	mažintosios	-	-
kilm.	mažintojo	mažintųjų	mažintosios	mažintųjų	-	-
naud.	mažintajam	mažintiesiems	mažintajai	mažintosioms	-	-
gal.	mažintąjį	mažintuosius	mažintąją	mažintąsias	-	-
įnag.	mažintuoju	mažintaisiais	mažintąja	mažintosiomis	-	-
viet.	mažintajame	mažintuosiuose	mažintojoje	mažintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mažintas, mot. g. mažinta.

mažintus

1. tas, kurį mažino

Etimologija

<= mažinti, mažina, mažino

---