mėgintu

Taip pat žr.: mėgintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mėgintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mėgintas, mot. g. mėginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mėgintas	mėginti	mėginta	mėgintos	mėginta	-
kilm.	mėginto	mėgintų	mėgintos	mėgintų	-	-
naud.	mėgintam	mėgintiems	mėgintai	mėgintoms	-	-
gal.	mėgintą	mėgintus	mėgintą	mėgintas	-	-
įnag.	mėgintu	mėgintais	mėginta	mėgintomis	-	-
viet.	mėgintame	mėgintuose	mėgintoje	mėgintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mėgintasis	mėgintieji	mėgintoji	mėgintosios	-	-
kilm.	mėgintojo	mėgintųjų	mėgintosios	mėgintųjų	-	-
naud.	mėgintajam	mėgintiesiems	mėgintajai	mėgintosioms	-	-
gal.	mėgintąjį	mėgintuosius	mėgintąją	mėgintąsias	-	-
įnag.	mėgintuoju	mėgintaisiais	mėgintąja	mėgintosiomis	-	-
viet.	mėgintajame	mėgintuosiuose	mėgintojoje	mėgintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mėgintas, mot. g. mėginta.

mėgintu

1. tas, kurį mėgino

Etimologija

<= mėginti, mėgina, mėgino

---