mėgintiniems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mėgintiniems (reik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mėgintinas, mot. g. mėgintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mėgintinas	mėgintini	mėgintina	mėgintinos	mėgintina	-
kilm.	mėgintino	mėgintinų	mėgintinos	mėgintinų	-	-
naud.	mėgintinam	mėgintiniems	mėgintinai	mėgintinoms	-	-
gal.	mėgintiną	mėgintinus	mėgintiną	mėgintinas	-	-
įnag.	mėgintinu	mėgintinais	mėgintina	mėgintinomis	-	-
viet.	mėgintiname	mėgintinuose	mėgintinoje	mėgintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mėgintinasis	mėgintinieji	mėgintinoji	mėgintinosios	-	-
kilm.	mėgintinojo	mėgintinųjų	mėgintinosios	mėgintinųjų	-	-
naud.	mėgintinajam	mėgintiniesiems	mėgintinajai	mėgintinosioms	-	-
gal.	mėgintinąjį	mėgintinuosius	mėgintinąją	mėgintinąsias	-	-
įnag.	mėgintinuoju	mėgintinaisiais	mėgintinąja	mėgintinosiomis	-	-
viet.	mėgintinajame	mėgintinuosiuose	mėgintinojoje	mėgintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mėgintinas, mot. g. mėgintina.

mėgintiniems

1. tas, dėl kurio reikia mėginti

Etimologija

<= mėginti, mėgina, mėgino

---