mąstomu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mąstomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mąstomas, mot. g. mąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstomas	mąstomi	mąstoma	mąstomos	mąstoma	-
kilm.	mąstomo	mąstomų	mąstomos	mąstomų	-	-
naud.	mąstomam	mąstomiems	mąstomai	mąstomoms	-	-
gal.	mąstomą	mąstomus	mąstomą	mąstomas	-	-
įnag.	mąstomu	mąstomais	mąstoma	mąstomomis	-	-
viet.	mąstomame	mąstomuose	mąstomoje	mąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstomasis	mąstomieji	mąstomoji	mąstomosios	-	-
kilm.	mąstomojo	mąstomųjų	mąstomosios	mąstomųjų	-	-
naud.	mąstomajam	mąstomiesiems	mąstomajai	mąstomosioms	-	-
gal.	mąstomąjį	mąstomuosius	mąstomąją	mąstomąsias	-	-
įnag.	mąstomuoju	mąstomaisiais	mąstomąja	mąstomosiomis	-	-
viet.	mąstomajame	mąstomuosiuose	mąstomojoje	mąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mąstomas, mot. g. mąstoma.
• Skiemenys: mąs-to-mu

mąstomu

1. tas, kurį mąsto

Etimologija

<= mąstyti, mąsto, mąstė

---