mąsčiusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mąsčiusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mąstęs, mot. g. mąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąstęs	mąstę	mąsčiusi, mąsčius	mąsčiusios	-	mąstę
kilm.	mąsčiusio	mąsčiusių	mąsčiusios	mąsčiusių	-	-
naud.	mąsčiusiam	mąsčiusiems	mąsčiusiai	mąsčiusioms	-	-
gal.	mąsčiusį	mąsčiusius	mąsčiusią	mąsčiusias	-	-
įnag.	mąsčiusiu	mąsčiusiais	mąsčiusia	mąsčiusiomis	-	-
viet.	mąsčiusiame	mąsčiusiuose	mąsčiusioje	mąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mąsčiusysis	mąsčiusieji	mąsčiusioji	mąsčiusiosios	-	-
kilm.	mąsčiusiojo	mąsčiusiųjų	mąsčiusiosios	mąsčiusiųjų	-	-
naud.	mąsčiusiajam	mąsčiusiesiems	mąsčiusiajai	mąsčiusiosioms	-	-
gal.	mąsčiusįjį	mąsčiusiuosius	mąsčiusiąją	mąsčiusiąsias	-	-
įnag.	mąsčiusiuoju	mąsčiusiaisiais	mąsčiusiąja	mąsčiusiosiomis	-	-
viet.	mąsčiusiajame	mąsčiusiuosiuose	mąsčiusiojoje	mąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mąstęs, mot. g. mąsčiusi.
• Skiemenys: mąs-čiu-sį

mąsčiusį

1. tas, kuris mąstė

Etimologija

<= mąstyti, mąsto, mąstė

---