lygintu

Taip pat žr.: lygintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lygintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lygintas, mot. g. lyginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lygintas	lyginti	lyginta	lygintos	lyginta	-
kilm.	lyginto	lygintų	lygintos	lygintų	-	-
naud.	lygintam	lygintiems	lygintai	lygintoms	-	-
gal.	lygintą	lygintus	lygintą	lygintas	-	-
įnag.	lygintu	lygintais	lyginta	lygintomis	-	-
viet.	lygintame	lygintuose	lygintoje	lygintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lygintasis	lygintieji	lygintoji	lygintosios	-	-
kilm.	lygintojo	lygintųjų	lygintosios	lygintųjų	-	-
naud.	lygintajam	lygintiesiems	lygintajai	lygintosioms	-	-
gal.	lygintąjį	lygintuosius	lygintąją	lygintąsias	-	-
įnag.	lygintuoju	lygintaisiais	lygintąja	lygintosiomis	-	-
viet.	lygintajame	lygintuosiuose	lygintojoje	lygintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lygintas, mot. g. lyginta.

lygintu

1. tas, kurį lygino

Etimologija

<= lyginti, lygina, lygino

---